2011 m. gegužės 27 d., penktadienis

Liepsnojančio Židinio Teatro projekto baigiamasis renginys

        Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų gimnazijoje gegužės 24 d. nuo ankstaus ryto šurmuliavo Liepsnojančio Židinio Teatro projekto baigiamasis renginys. Keturis mėnesius trukęs projektas buvo vainikuotas mokykloje vykusiais įvairiais renginiais. Dienos pradžioje  mokyklos bendruomenę ir jos svečius pasigaminti sau mielų suvenyrų ir linksmai praleisti laiką kvietė kūrybinės dirbtuvės. Mezgimo ir nėrimo mokė Jurgita Greičiūtė, Irina Podelinskaja, su  dekupažo technologijų subtilybėmis supažindino Ilona Filipenkovaitė, Jūratė Vainorienė, monotipijos mokė Miglė Grigonytė, tradicinių sodų subtilybes demonstravo Darius ir Dalia Mockevičiai, paruošti maistą mokė Jūratė Golubovskienė, pantomimos mokė Sandra Latanauskaitė, daugiausia dėmesio sulaukė senoviniai būrimai, kur visi norintys galėjo sužinoti savo ateitį.
        Aktų salėje aktoriai pratęsė Liepsnojančio Židinio Teatro projekto baigiamąjį renginį ir „Židinio“ suaugusiųjų gimnazijos bendruomenei antrąjį kartą parodė patobulintą spektaklį „Tas uždraustas žodis Laisvė“.
        Kaip gi baigiamasis renginys be apdovanojimų. Pirmoji padėka buvo skirta JTBA, tačiau jų atstovai mūsų renginyje nedalyvavo. Už šiltą priėmimą padėkos įteiktos 4 mokykloms (Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų gimnazijai, Vilniaus Žemynos gimnazijai, Vilniaus vidurinei mokyklai „Lietuvių namai“, Klaipėdos Naujakiemio suaugusiųjų vidurinei mokyklai) ir Kauno IX forto muziejui, kur šio projekto metu pristatėme spektaklį. Prie projekto prisidėjusiems žmonėms buvo įteikti padėkos raštai ir rėmėjų dovanos: už aktorių grimą – Mildai Zavarskytei, už nuotraukas – Remigijui Venckui, Kastyčiui Žukauskui, Leonardui Vorobėj, už labai svarbius, bet nematomus darbus – Jelena Petrovai, Zigmui Sabui, Daivai Dovydaitienei, už teatro logotipo dizainą – Rasai Jonikaitei. Kūrybinių dirbtuvių vadovams buvo įteikti padėkos raštai ir rėmėjų dovanos. Galiausiai į sceną buvo pakviesti aktoriai: Benas Druskis, Laima Koobas, Aleksas Gorinskis, Dovilė Kruopienytė, Irina Podelinskaja, Margarita Sucharevskaja, Ingrida Saikevičiūtė, Glorija Kurpickaja, Daniil Nižegorodov, aktorė ir scenarijaus autorė Alina Martinkutė, bei režisierė Sandra Latanauskaitė. Aktoriai padėkojo teatro vadovui ir režisieriui Edvinui Šimulynui už idėjas, visokeriopą pagalbą ir palaikymą. Į salę buvo įvežta saldi dovana – tortas su JTBA ir LŽT simbolika, kurio užteko visiems surinkusiems renginio dalyviams.
        Liepsnojančio Židinio Teatro projekto baigiamąjį renginį vainikavo 4 grupių koncertas. Pirma scenoje pasirodė dainuojamosios poezijos atlikėja Justina Kaminskaitė. Paskutinę dainą su ja atliko Groovin’ Hi grupe, o vėliau vieni tęsė pasirodymą. Džiazo atlikėja Adelija Latakaitė scenoje pasirodė su komanda. Paskutiniai scenoje pasirodė Saulės kliošas, jie puikiai išjudino žiūrovus, drąsiausieji šoko prie scenos. Po koncerto niekas neskubėjo skirstytis, renginio žiūrovai ir  dalyviai dalinosi įspūdžiais. Grupių pasirodymus įgarsino ir diskoteką kūrė DJ Gyvatnešis.
         Liepsnojančio Židinio Teatro komandai tai dar ne paskutinis pasirodymas. Vasarą spektaklį „Tas uždraustas žodis Laisvė“ planuojama rodyti Visagine bei Užpaliuose (Utenos raj.). Pastarojoje vietoje liepos 5 d. kultūros namuose stovyklos „Skamba skamba kankliai“ metu. Spektaklis nebus pamirštas ir rudenį. Sekite naujienas teatro blog’e.

LŽT komanda

2011 m. gegužės 19 d., ketvirtadienis

Spektaklio „Tas uždraustas žodis „Laisvė“ recenzija

Spektaklis – „Tas uždraustas žodis „Laisvė“. Šio spektaklio scenarijaus autorė – Alina Martinkutė, režisieriai – Sandra Latanauskaitė ir Edvinas Šimulynas. Spektaklyje „Tas uždraustas žodis „Laisvė“ pagrindinius vaidmenis atliko aktoriai:  Daniil Nižegordov, Glorija Kurpickaja, Ingrida Saikevičiūtė, Margarita Suchanevskaja. Šio spektaklio pagrindinė mintis – nukelti žiūrovus į Lietuvos sovietų laikus ir parodyti, kaip jaunimas kovojo dėl savo laisvės ir nevaržomo gyvenimo.
Veiksmas vyksta 1972 metais Kaune. Pradžioje kyla sumaištis, kai teatro kiemelyje, kovodomas prieš sovietinę sistemą, susidegina jaunuolis. Šis šiurpus įvykis paskatina Gražvydą prisijungti prie jaunų žmonių grupės, kurių mintis – pasipriešinimo judėjimas. Gražvydas jaunimo grupei norėdamas įrodyti, kad jam tikrai rūpi laisvė ir nevaržomas gyvenimas, gauna bandomąją užduotį. Ar Gražvydui pavyks susidoroti su bandomąja užduotimi, sužinosite pažiūrėję spektaklį „Tas uždraustas žodis „Laisvė“.
Šį spektaklį mačiau Klaipėdos Naujakiemio suaugusiųjų vidurinėje mokykloje. Žiūrėdama spektaklį tikrai pasijutau 1972 m. Lietuvos sovietų laikais. Režisierių pagrindinė mintis buvo parodyti žiūrovui, kaip sovietų laikais sunku buvo būti laisvam ir norėdamas nesuvaržytai gyventi, privalėjai už tai kovoti. Mano nuomonė režisieriams tikrai pavyko atskleisti pagrindinę mintį. Man labai patiko pagrindinis aktorius Daniil Nižegordov, kuris vaidino Gražvydą. Mano manymu, aktorius tikrai puikiai susitvarkė su savo vaidmeniu, o kiti šio spektaklio aktoriai taip pat puikiai susitvarkė su jiems skirtais vaidmenimis. Tik norėčiau išsakyti pastabėlę dėl spektaklio pabaigos. Žiūrėdama spektaklio pabaigą nesupratau, kas nutiko Gražvydui. Ar jis mirė? Ar kažkas kitas jam nutiko? Manyčiau, jog režisieriai pabaigą galėtų pakoreguoti, kad žiūrovas suprastų aiškiai ir neliktų jokių abejonių dėl Gražvydo likimo.
Klaipėdos Naujakiemio suaugusiųjų vidurinės mokyklos 12c klasės mokinė
Indrė Cesevičiūtė

Recenzija "Tas uždraustas žodis „Laisvė“'

Kažin, ką galima būtų laikyti geru spektakliu? Ar tą, kurio pabaigoje žiūrovai ploja atsistoję, ar tą, kurio pabaigoje sugraudinti atomazgos šniurkščioja? O galbūt tą, kuriam pasibaigus niekas neskuba išeiti, o išėję negali nieko pasakyti, nes trūksta žodžių? Tikriausiai dauguma žiūrovų į šiuos klausimus atsakytų teigiamai. Ketvirtadienį kovo 31-osios vakarą savo mokykloje išvydome spektaklį „Tas uždraustas žodis “Laisvė”. Režisieriai – Sandra Latanauskaitė ir Edvinas Šimulynas. Scenarijaus autorė – Alina Martinkutė.Spektaklį atliko Vilniaus Liepsnojančio Židinio Teatro artistai. Tema – uždrausta laisvė, kuri kiekvieną verčia susimąstyti.
Sovietinė Lietuva. Kaunas. 1972 m. gegužės 14 d.  Muzikinio teatro kiemelyje ką tik įvyko šiurpus įvykis – kovodamas prieš sovietinę sistemą, susidegino studentas Romas Kalanta. Dar jaučiamas benzino ir degėsių kvapas. Milicija gaudo jaunuolius, kurie laksto su Trispalve  gatvėmis. Sumaištis. Jaunas vaikinas Gražvydas – reikšmingo Lietuvos istorijos įvykio liudininkas. Jis, kaip ir daugelis jaunuolių, svajoja apie laisvą ir nevaržomą gyvenimą, kuriame nebūtų melo ir priespaudos. Jauno žmogaus auka jį paskatina veikti. Gražvydas prisijungia prie jaunų žmonių pasipriešinimo judėjimo, kurio lyderė yra jauna, aktyvi mergina  Tautvydė. Vaikinas gauna užduotį – neramumų kupiname mieste iškelti Trispalvę… Ar išdrįs Gražvydas pasipriešinti galingai sistemai? Ką apie tai pagalvos jo mylimoji Marija? Ko verta žmogaus auka? Kiek svarbi žmogui Laisvė?
Norėtųsi pagirti spektaklio kūrėjus, kad, pasirinkus tokį siužetą, sceną pripildžius įvairiausių artistų, atskleidė pavadinimo prasmę, niekur nebuvo prasilenkta su skoniu, ironijos ir vulgarumo riba buvo aiškiai juntama. Sujaudino artistų šiluma ir atsakingumas už spektaklį. Pati spektaklio istorija vystoma paprastai. Kiekviena scena ir vis skirtingi veikėjai. Labai gerai pasirinktas apšvietimas, kuris teikia jaukumo. Artistų kalba paprasta ir aiški. Muzika parinkta rami, kad kiekvienas žmogus susimąstytų, ką jam reiškia laisvė. Žmogus yra pasmerktas būti laisvas.
Šis spektaklis man įsiminė, kad buvo parodyta, kaip žmogus troško laisvės, kaip aukojo savo gyvybę vardan jos. Norėtųsi daugiau tokių pamokančių spektaklių išvysti...



Klaipėdos Naujakiemio suaugusiųjų vidurinės mokyklos 12c klasės mokinė
Ieva Patrakovienė

2011 m. gegužės 18 d., trečiadienis

Geriausi haiku "Aš - Europos pilietis"

Svarbi esu

Tokia mažytė
Dideli aplink išvien
Manęs negožia.
---

Renkuos pati

Laisvai įkvėpus
Tvirtai keliu žingsniuoju
Praeiviai lydi.
---

Prie dangoraižio langą

Lyg skruzdės bruzdam
Po šapą parvilkdamos
Gyvenimui kurt.
---

Atsinaujinimas

Veidą gaivina
Pavasario gyvybė
Pražystu vėlei.
---

Tikėti

Apniukus dangui
Širdis viltim suspurda
Rytojus prašvis.
---

Nusimesti žiemą

Praeivis šypsos 
Žiedai baltai sužydo
Gerėtis metas.
---

Nėra kada ilsėtis

Sukniubus kylu
Tvirtai mane suėmus
Rytojaus aistra.

2011 m. gegužės 10 d., antradienis

Ekskursija po Kauno IX fortą

Gegužės 7 d. jaunimo iniciatyvinė grupė "Liepsnojantis židinys" dalyvavo ekskursijoje po Kauno IX fortą.






LŽT komanda

2011 m. gegužės 9 d., pirmadienis

Orientacinės varžybos skirtos tarptautinei Raudonojo kryžiaus dienai


Vilniuje, gegužės 6 d., minint tarptautinę Raudonojo kryžiaus dieną, buvo surengtos orientacinės varžybos po senamiestį. Šiose varžybose dalyvavo Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų vidurinės mokyklos komanda – 4 Liepsnojančio Židinio Teatro nariai (Ingrida Saikevičiūtė, Margarita Sucharevskaja, Sandra Vilutytė, Edvinas Šimulynas), kurios pavadinimas buvo „LŽT“ Kiekvienai komandai reikėjo aplankyti 10 senamiestyje esančių objektų, kurių pavadinimus reikėjo perskaityti iš užuominų. Pasiekus reikiamą senamiesčio įžymią vietą, komandas pasitikdavo Raudonojo kryžiaus savanoriai, kurie pateikdavo po užduotį. Orientacinės varžybos prasidėjo prie Baltojo tilto, tęsėsi pro Žemaitės skverą, Stuokos Gucevičiaus paminklą, Prancūzparkį, Aušros vartus, Onos bažnyčią, skverą gydytojui, Sereikiškių parką, Užupyje esantį Tibeto skverą, Karaliaus Mindaugo paminklą, baigėsi ties šv. Rapolo bažnyčia. Kelios atliktos užduotys: nusifotografuota su 15 praeivių, užrištomis akimis apeitas parkelis, iškeisti 7 saldainiai į 7 praeivių cigaretes, atsakyta į klausimus apie pirmąją pagalbą, nusifotografuota medyje. Visų orientacinių varžybų metu reikėjo rinkti pinigus Raudono kryžiaus paramai. LŽT šios akcijos metu surinko 68,78 litus. Po tris valandas trukusio maratono po Vilniaus senamiestį, dalyvavusių komandų laukė baigiamasis renginys pramogų centre „Panorama“. 48 varžybose dalyvavusios komandos su nekantrumu laukė rezultatų paskelbimo. Komandos buvo apdovanotos už kūrybiškumą, linksmumą ir aišku greitumą. Papildomus prizus skyrė rėmėjai – Lietuvos draudimas, Marškinėlių centras ir kt. LŽT komanda buvo paskelbta linksmiausia iš visų orientacinėse varžybose dalyvavusių komandų. Nors šios orientacinės varžybos pareikalavo daug fizinių jėgų, ištvermės ir sumanumo, visi jautėsi pakylėtai, nes įrodė sau ir kitiems, kad gali įveikti tolimas distancijas.




LŽT komanda

Viktorina „Europa – mano namai“

Gegužės 5 d. Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų vidurinėje mokykloje buvo surengta viktorina „Europa – mano namai“, skirta paminėti Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 7-osioms metinėms ir Europos Sąjungos gimtadieniui (gegužės 9 d.). Viktorinoje dalyvavo mokiniai ir mokytojai. Jiems buvo pateikti 27 Europos Sąjungos šalių aprašymai, tereikėjo pasakyti šalies pavadinimą. Susirinkusiems teko gerai pamąstyti, kad taikliai atspėtų šalį, nes spėti buvo gali tik vieną kartą. Daugiausia teisingų atsakymų pateikė dailės mokytoja M. Grigonytė ir lietuvių kalbos mokytoja D. Dovydaitienė. Šioms mokytojoms atiteko prizas – vietos pirmoje eilėje Mokyklos dienų renginio metu. Visi dalyviai jautėsi nugalėtojais, nes visi sužinojo naujos informacijos.




LŽT komanda