Spektakliai

Suoliukas ir rožių kvapo arbata


Kiekvienas mūsų kasdien kažko laukia. Vieni laukia atostogų, kiti parskrendančių gandrų, dar kiti jaukaus vakaro penktadienį su mylimu žmogumi... Nepraeikite pro šalį. Prisėskite ant mūsų suoliuko, išgersime šiltos arbatos ir lauksime kartu…
Naujasis Liepsnojančio Židinio Teatro spektaklis – psichologinė drama nagrinėja žmonių tarpusavio santykių etapus. Kupina romantikos istorija ieško atsakymų į klausimus, kurie kyla jaučiantis pakylėtu bei nusivylusiu. Keturi dramos charakteriai kreipiasi į kiekvieno, stebinčio spektaklį, jausmus, skatindami mąstyti, vertinti bei pakilti, kuomet norisi kristi. Buvimas kartu ir vienatvė, džiaugsmas ir ašaros, laimė ir netektis, pripažinimas ir pasmerkimas – tai vienas kitą keičiantys gyvenimo elementai. Ar įmanoma išlaikyti tarp jų pusiausvyrą ir nepasiduoti vidinėms silpnybėms bei baimėms? Atsakymai spektaklyje „Suoliukas ir rožių kvapo arbata“.
Spektaklio veiksmas prasideda parke ant suoliuko, kur susitinka trys personažai – Julius, jaunuolis filosofas, Benita, jauna, arogantiška moteris, ir Silvestras, vidutinio amžiaus vyras, pragmatikas. Susitikę nepažįstamieji pradeda analizuoti dviejų žmonių santykių istoriją nuo pirmojo pasimatymo. Antroje scenoje veiksmas persikelia į vieno miesto stotį, kurioje jau kurį laiką savo mylimojo laukia vyresnio amžiaus jautri moteris – Rozalija. Veiksmui vystantis toliau keturi personažai susitinka. Akivaizdu, kad personažai skirtingi, bet juos visus vienija tai, kad jie laukia. Laikas, tai elementas, kuris lydi dramos personažus viso spektaklio metu. Palaipsniui laikas tampa penktuoju dramos personažu, kuris išlieka stiprus iki pat pabaigos, kai tuo tarpu tiek Julius, tiek Rozalija, tiek Benita išgyvena savo vidines dramas. Taip pat paaiškėja, kad istorija, kurią analizuoja keturi personažai yra dar vienas bendras visų elementas.
Spektaklio metu LŽT aktoriai siekia ne tik pasibelsti į kiekvieno žiūrovo širdį pamokančiais patarimais, pamaloninti įspūdingais specialiaisiais efektais, pramoginių šokių elementais, kerinčia muzika, spalvų derme, bet ir sušildyti kiekvieną atvykusį, vaišindami karšta arbata. Rožių kvapas taip pat yra neatsiejama spektaklio dalis. Tad žiūrovai spektaklį prisimena ne tik vaizdo ir garso pagalba, bet ir skonio bei uoslės.
Scenarijaus autorius ir režisierius Edvinas Šimulynas.




NUOSPRENDIS: Kalta


“OLPAT kompanijos naujosios produkcijos sudėtyje naudojamos kenksmingos medžiagos. Jų suderinamumas yra negalimas. Jis sukelia šalutinius poveikius.”
“Tokių medžiagų sudėti naudoti pavojinga! Galima sulaukti didelio šalutinio poveikio.”
“Dėl jos KALTĖS mirė žmonės! Vaikai liko be tėvų, tėvai liko be vaikų!”
“Dėl jos KALTĖS produkcija pateko į parduotuvių lentynas! Dauguma žmonių liko be artimųjų!”
“Dėl jos KALTĖS mirė ne tik suaugusieji, bet ir vaikai! Dauguma širdžių užgeso dėl šios moters pinigų troškimo!”
“Mano ginamoji turi daug pinigų, bet neturi širdies.”
“TOKS GYVENIMAS. TAI YRA KAINA.”
“Kaltinamoji, ar Jūs pripažįstate savo kaltę?..”

Liepsnojančio Židinio Teatras pristato naujausią savo spektaklį “NUOSPRENDIS: Kalta”. Ekologinė drama yra projekto “LŽT.eko” dalis. Projektas dalinai finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosiomis lėšomis.
Spektaklio metu LŽT aktoriai analizuoja kenksmingo poveikio aplinkai problemas. Kokia yra patogaus gyvenimo kaina? Žiūrovams, diskusijos metu, siūlome nuspręsti spektaklio pabaigą.

Scenarijaus autoriai: LŽT komanda, režisierius Edvinas Šimulynas




Byla Nr. 98


1972-ieji, gegužės 14 (Kalantos susideginimo) diena. Įtampa tvyro Kauno gatvėse – nepatvirtintais duomenimis, protestuodamas prieš sovietinę santvarką jaunuolis susidegino Muzikinio teatro kiemelyje. Kas jį paskatino žengti šį drastišką žingsnį? Kokią žinią jis nešė bendraminčiams ir priespaudos šalininkams? Kas buvo suguldyta paslaptingoje byloje, kurios numeris 98? Ir kaip įvykiai klostėsi toliau...?

Šiuos klausimus gvildena Liepsnojančio Židinio Tearto trupė savo naujausiame kūrinyje "Byla Nr. 98". Vilniaus "Židinio" suaugusiųjų gimnazijos mokiniai dalinasi savo interpretacija apie 40-ies metų senumo įvykius, bando pajusti ir perteikti tų laikų jų bendraamžių patiriamus iššūkius bei vidinius konfliktus, kovojant ne tik už savo pačių, bet ir už savo Tėvynės laisvę.

Lietuvos bažnyčios kronikų bei Romo Kalantos susideginimo 40-mečiui skirto spektaklio scenarijaus autoriai: Sandra Latanauskaitė, Alina Martinkutė, Edvinas Šimulynas, režisierius Edvinas Šimulynas.


*******

Tas uždraustas žodis „Laisvė“
Sovietinė Lietuva. Kaunas. 1972 m. gegužės 14 d.  Muzikinio teatro kiemelyje ką tik įvyko šiurpus įvykis – kovodamas prieš sovietinę sistemą, susidegino jaunuolis Romas Kalanta. Dar jaučiamas benzino ir degėsių kvapas, milicija gaudo jaunuolius, kurie bėgioja protestuodami gatvėmis apsiginklavę Trispalvėmis. Sumaištis.

Jaunas vaikinas Gražvydas – reikšmingo Lietuvos istorijos įvykio liudininkas. Jis, kaip ir daugelis jaunuolių, svajoja apie laisvą ir nevaržomą gyvenimą, kuriame nebūtų melo ir priespaudos. Vieno žmogaus auka įkvepia jį veikti. Gražvydas prisijungia prie jaunų žmonių pasipriešinimo judėjimo, kurio lyderė yra aktyvi mergina vardu Tautvydė. Ir štai Gražvydas gauna bandomąją užduotį – neramumų kupiname mieste iškelti Trispalvę...


Ar išdrįs Gražvydas pasipriešinti galingai sistemai? Ką apie tai pagalvos jo mylimoji Marija? Ko verta žmogaus auka? Kiek svarbi žmogui Laisvė? Atsakymai  spektaklyje „Tas uždraustas žodis „Laisvė“.

Režisierius: Edvinas Šimulynas
Scenarijaus autorė: Alina Martinkutė



*******

Laimės traukinys


2010 m. gegužės 6 d. mokyklos aktų salėje įvyko didžioji LŽT premjera – muzikinė romantinė fantastinė komedija „Laimės traukinys“. Šiuo, ilgai brandintu kūriniu norėta atkreipti žiūrovų dėmesį į kasdienius dalykus, kuriuose galima įžvelgti gėrį ir grožį. Taip pat norėta papbėžti draugystės bei tyros meilės svarbą žmonių gyvenimuose. Spektaklis, yra patrauklus tuo, kad jame nostalgijos kupina praeitis susipina su iššūkių nestokojančia dabartimi. Kompiuterinės technologijos nuskraidina žiūrovą į senosios animacijos „Aukso amžiaus“ laikus, primena Lietuvos atgimimo laikotarpį, o taip pat suteikia galimybę fantazuoti ir atsidurti Antikoje. Spektaklio veiksmas vyksta traukinio vagone, kuriame vaizduojamas iki skausmo pažįstamas paveikslas, kuomet į bendrą pokalbį ir situacijų analizę įsipina visai nepažįstami žmonės, važiuojantys vieno tikslo – laimės link. Spektaklis yra daugiaplanis. Jame apstu rinktinės įvairių epochų muzikos, šokio elementų, dainų, filmuotos medžiagos. „Laimės traukinys“ nebūtų išvydęs dienos šviesos be pagrindinių rėmėjų AB „Lietuvos geležinkeliai“, Valstybinio Vilniaus mažojo teatro, Lietuvos nacionalinio dramos teatro bei pačių nuostabiausių LŽT aktorių: Glorijos Krupickajos, Ingridos Seikevičiūtės, Benedikto Druskio, Ernesto Duboviko, Edgardo Mikalausko, Nerijaus Urbono, Alinos Martinkutės.

Scenarijaus autorius ir režisierius: Edvinas Šimulynas


*******

Pikų dama

2009 m. gruodžio 10 d. Vilniaus "Židinio" suaugusiųjų gimnazijos (tuomet vidurinės mokyklos) aktų salė virto tikro teatro sale. LŽT aktoriai debiutavo su premjera – muzikine drama Pikų dama. Pjesės scenarijaus autorius – teatro vadovas Edvinas Šimulynas. Spektaklyje vaidino Lina Černiauskaitė, Edvinas Šimulynas, Dovilė Jauraitė, Violeta Karmazinaitė, Benediktas Druskis, Ernestas Dubovikas, Aistė Šalkauskaitė, Alina Martinkutė ir Edgardas Mikalauskas.
Skambus, susimąstyti verčiantis klausimas – Kiek reikia prarasti, kad surastumei savąjį kelią?.. – dramos reklamoje traukė mokyklos koridoriais skubančių mokinių ir mokytojų dėmesį. Buvo jaučiamas didžiulis susidomėjimas tuo, kas bus. Juk pirmą kartą mokyklos bendruomenė išvydo spektaklį, kurį nuspalvino nuostabi muzika (taip pat ir gyvai atliekama), aktorių dainos, šokiai, vaizdo projekcijos. Renginiui ruoštasi ilgai ir atsakingai. Patarimų, pagalbos ir paramos sulaukta ne tik iš mokyklos darbuotojų, bet ir iš Valstybinio Vilniaus Mažojo teatro bei Lietuvos Rusų dramos teatro.

Scenarijaus autorius ir režisierius: Edvinas Šimulynas




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą