Kažin, ką galima būtų laikyti geru spektakliu? Ar tą, kurio pabaigoje žiūrovai ploja atsistoję, ar tą, kurio pabaigoje sugraudinti atomazgos šniurkščioja? O galbūt tą, kuriam pasibaigus niekas neskuba išeiti, o išėję negali nieko pasakyti, nes trūksta žodžių? Tikriausiai dauguma žiūrovų į šiuos klausimus atsakytų teigiamai. Ketvirtadienį kovo 31-osios vakarą savo mokykloje išvydome spektaklį „Tas uždraustas žodis “Laisvė”. Režisieriai – Sandra Latanauskaitė ir Edvinas Šimulynas. Scenarijaus autorė – Alina Martinkutė.Spektaklį atliko Vilniaus Liepsnojančio Židinio Teatro artistai. Tema – uždrausta laisvė, kuri kiekvieną verčia susimąstyti.
Sovietinė Lietuva. Kaunas. 1972 m. gegužės 14 d. Muzikinio teatro kiemelyje ką tik įvyko šiurpus įvykis – kovodamas prieš sovietinę sistemą, susidegino studentas Romas Kalanta. Dar jaučiamas benzino ir degėsių kvapas. Milicija gaudo jaunuolius, kurie laksto su Trispalve gatvėmis. Sumaištis. Jaunas vaikinas Gražvydas – reikšmingo Lietuvos istorijos įvykio liudininkas. Jis, kaip ir daugelis jaunuolių, svajoja apie laisvą ir nevaržomą gyvenimą, kuriame nebūtų melo ir priespaudos. Jauno žmogaus auka jį paskatina veikti. Gražvydas prisijungia prie jaunų žmonių pasipriešinimo judėjimo, kurio lyderė yra jauna, aktyvi mergina Tautvydė. Vaikinas gauna užduotį – neramumų kupiname mieste iškelti Trispalvę… Ar išdrįs Gražvydas pasipriešinti galingai sistemai? Ką apie tai pagalvos jo mylimoji Marija? Ko verta žmogaus auka? Kiek svarbi žmogui Laisvė?
Norėtųsi pagirti spektaklio kūrėjus, kad, pasirinkus tokį siužetą, sceną pripildžius įvairiausių artistų, atskleidė pavadinimo prasmę, niekur nebuvo prasilenkta su skoniu, ironijos ir vulgarumo riba buvo aiškiai juntama. Sujaudino artistų šiluma ir atsakingumas už spektaklį. Pati spektaklio istorija vystoma paprastai. Kiekviena scena ir vis skirtingi veikėjai. Labai gerai pasirinktas apšvietimas, kuris teikia jaukumo. Artistų kalba paprasta ir aiški. Muzika parinkta rami, kad kiekvienas žmogus susimąstytų, ką jam reiškia laisvė. Žmogus yra pasmerktas būti laisvas.
Šis spektaklis man įsiminė, kad buvo parodyta, kaip žmogus troško laisvės, kaip aukojo savo gyvybę vardan jos. Norėtųsi daugiau tokių pamokančių spektaklių išvysti...
Klaipėdos Naujakiemio suaugusiųjų vidurinės mokyklos 12c klasės mokinė
Ieva Patrakovienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą