Spektaklio „Tas uždraustas žodis „Laisvė“ recenzija

Spektaklis – „Tas uždraustas žodis „Laisvė“. Šio spektaklio scenarijaus autorė – Alina Martinkutė, režisieriai – Sandra Latanauskaitė ir Edvinas Šimulynas. Spektaklyje „Tas uždraustas žodis „Laisvė“ pagrindinius vaidmenis atliko aktoriai:  Daniil Nižegordov, Glorija Kurpickaja, Ingrida Saikevičiūtė, Margarita Suchanevskaja. Šio spektaklio pagrindinė mintis – nukelti žiūrovus į Lietuvos sovietų laikus ir parodyti, kaip jaunimas kovojo dėl savo laisvės ir nevaržomo gyvenimo.

Veiksmas vyksta 1972 metais Kaune. Pradžioje kyla sumaištis, kai teatro kiemelyje, kovodomas prieš sovietinę sistemą, susidegina jaunuolis. Šis šiurpus įvykis paskatina Gražvydą prisijungti prie jaunų žmonių grupės, kurių mintis – pasipriešinimo judėjimas. Gražvydas jaunimo grupei norėdamas įrodyti, kad jam tikrai rūpi laisvė ir nevaržomas gyvenimas, gauna bandomąją užduotį. Ar Gražvydui pavyks susidoroti su bandomąja užduotimi, sužinosite pažiūrėję spektaklį „Tas uždraustas žodis „Laisvė“.

Šį spektaklį mačiau Klaipėdos Naujakiemio suaugusiųjų vidurinėje mokykloje. Žiūrėdama spektaklį tikrai pasijutau 1972 m. Lietuvos sovietų laikais. Režisierių pagrindinė mintis buvo parodyti žiūrovui, kaip sovietų laikais sunku buvo būti laisvam ir norėdamas nesuvaržytai gyventi, privalėjai už tai kovoti. Mano nuomonė režisieriams tikrai pavyko atskleisti pagrindinę mintį. Man labai patiko pagrindinis aktorius Daniil Nižegordov, kuris vaidino Gražvydą. Mano manymu, aktorius tikrai puikiai susitvarkė su savo vaidmeniu, o kiti šio spektaklio aktoriai taip pat puikiai susitvarkė su jiems skirtais vaidmenimis. Tik norėčiau išsakyti pastabėlę dėl spektaklio pabaigos. Žiūrėdama spektaklio pabaigą nesupratau, kas nutiko Gražvydui. Ar jis mirė? Ar kažkas kitas jam nutiko? Manyčiau, jog režisieriai pabaigą galėtų pakoreguoti, kad žiūrovas suprastų aiškiai ir neliktų jokių abejonių dėl Gražvydo likimo.

Klaipėdos Naujakiemio suaugusiųjų vidurinės mokyklos 12c klasės mokinė

Indrė Cesevičiūtė